Su kokiais iššūkiais susiduria Lietuvos miškų augintojai?

Lietuvos miškų augintojai, valdantys bei prižiūrintys šalies miškų resursus, susiduria su daugybe iššūkių, reikalaujančių nuolatinės priežiūros bei sudėtingų sprendimų. Šie iššūkiai apima ekonominius, aplinkosauginius, socialinius ir klimato kaitos aspektus, kuriuos ir aptarsime šiame straipsnyje.

Klimato kaita – iššūkis visiems miškams

Vienas iš pagrindinių miškų priežiūros iššūkių – tai klimato kaita. Šis aspektas kelia nemažą susirūpinimą pirmiausiai dėl to, kad patys miškų augintojai jo negali kontroliuoti. Padidėjusi temperatūra, ilgesnės sausros ar intensyvesnės liūtys turi ypač neigiamą poveikį miškų gerovei bei augimui. Miškų augintojams išties tenka nemenkas iššūkis prisitaikyti prie šių kintančių sąlygų ir pasirūpinti kaip galima geriausiai savo miškingomis teritorijomis.

Miškų kenkėjai ir ligos

Nors atrodo, jog medžiai yra tvirti ir atsparūs viskam, deja tai netiesa. Kaip ir mus, žmones, puola įvairios ligos, taip ir medžius kamuoja panašūs rūpesčiai, prie kurių prisideda dar ir kenkėjai. Dažniausiai pasitaikančios spygliuočių medžių ligos, tai pušų augliai, invazinis grybas Hymenoscyphus fraxineus, šakelių džiūtis, spygliakritis, rūdys, pilkasis pelėsis, o lapuočius kamuoja lapų dėmėtligės, degligė, fitoftorozė bei vytulys. Didžiausią pavojų pastaraisiais metais Lietuvos spygliuočių miškams kelia žievėgraužis tipografas, dėl kurio masiškai džiūna eglynai. Augančius ar ką tik nukirstus žaliuosius medžius gali užpulti kinivarpos, straubliukai, medgręžiai. Jų padarytos angos tampa puikia terpe veistis medienai dar daugiau žalos pridarantiems grybams.

Neprižiūrint ir nekontroliuojant savo miško – šie kenkėjai bei ligos netrunka išplisti po visą miškingą plotą. Medžiai vienas po kito džiūsta, pūva ir trūnija, o padarytai žalai atstatyti reikia labai daug laiko, todėl, kad senųjų medžių vietoje nauji užaugs dar tikrai negreit. Drauge tai ir finansinis iššūkis, nes reikia pasirūpinti miško kirtimu (esant gausiam kiekiui pažeistų medžių), išgabenimu bei kitomis prevencinėmis priemonėmis, ketinant apsaugoti likusius sveikus medžius.

Efektyvus miškų naudojimas juos išsaugant

Miškų eksploatacija ir tinkamas medienos paruošimas – tai dar keli svarbūs iššūkiai, su kuriais tenka susidurti Lietuvos miškų augintojams. Tam, kad miškas neštų ilgalaikę ekonominę naudą ir tuo pačiu būtų užtikrintas jo atsinaujinimas – būtina tinkamai planuoti bei valdyti medžių ruošos procesą, skatinant darnius ir aplinkai nekenksmingus priežiūros procesus.

Aplinkosauga

Nors daugumai miško tvarkytojų norėtųsi būti visiškai savarankiškais ir nepriklausomai nuo nieko tvarkytis savo mišką kaip to norisi patiems, tačiau yra daugybė miškotvarkos įstatymų ir reikalavimų, skirtų išlaikyti nepažeistus biologinę įvairovę, dirvožemį bei vandens švarą. Neteisingai tvarkomas miškas bei griežtų reikalavimų nesilaikymas gali atnešti ne tik dideles baudas, bet ir ilgalaikės miško naudos praradimą.

Miškas – žmonėms

Miškas žmonėms turi ne tik ekonominę, bet ir fizinę bei psichologinę naudą. Mėgstantys pasivaikščioti jame ne tik grožisi nuostabiais miško peizažais, bet drauge leisdami laiką gryname ore gerina ir savo sveikatą. Miškai turi vertę kiekvienam žmogui, todėl jų vaidmuo labai svarbus bendruomenėms, turizmui ir rekreacijai. Miškų augintojams reikia ieškoti būdų suderinti ekonominį naudingumą su socialiniu teisingumu bei vietos gyventojų poreikiais.

Apibendrinant galima teigti, jog iššūkių, kuriuos reikia įveikti kiekvienam miško augintojui yra nemažai. Pradedant klimato pokyčiais ir miškų ligomis bei medienos ruoša, baigiant aplinkosauga ir socialiniais klausimais. Tai iššūkiai, reikalaujantys nuolatinės priežiūros, mokslinių tyrimų,  ir integruoto požiūrio į miškų valdymą, siekiant užtikrinti šalies miškų tvarumą ateityje.