Miško atsodinimas ir jo nauda

Miško atsodinimas – labai svarbus miško vystymo procesas, kuriuo siekiama auginti naują mišką arba atkurti jau egzistuojantį, kuris buvo iškirstas ar sunaikintas dėl įvairių veiksnių, tokių kaip medžių kirtimas medienai, įvairios stichinės nelaimės (gaisras, didelis vėjas), ligos bei kitos aplinkosauginės problemos. Šis procesas ypač svarbi aplinkosaugos politikos dalis, todėl, kad miškai yra esminė ekosistema, teikianti daugybę naudingų dalykų, pradedant CO2 mažinimą, baigiant gyvūnijos ir augalijos namų išsaugojimą bei ekonominius aspektus.

Kaip vykdomas miško atsodinimas?

Miško atsodinimas pirmiausiai prasideda plano sudarymu. Pasirenkama vieta, medžių rūšis bei kiekis. Tam, kad vyktų sklandus atsodinimo procesas, būtina nusistatyti ir kokiems tikslams bus auginami medžiai: medienos gavybai, natūraliai buveinei ar kitiems aplinkosaugos tikslams.

Tam, kad galima būtų sodinti medžius į žemę – pirmiausiai reikia pasiruošti sėklas arba sodinukus. Pirminis sodinamo medžio etapas prasideda specialiame šiltnamyje, kur iš sėklos užauginami medelių sodinukai vėliau perkeliami į pasirinktą miško plotą. Dažnu atveju galima sodinukų įsigyti ir iš specializuotų įmonių, tad galima praleisti sėklų auginimo žingsnį ir sodinti tiesiai į žemę.

Miško atsodinimas gali būti vykdomas dviem būdais – kai medžių sodinukus į žemę sodina žmonės ir tas pats procesas atliekamas mašininiu būdu. Rankinis būdas dažniausiai pasirenkamas norint apsodinti mažesnius plotus, tačiau tokiu būdu atliekamas darbas reikalauja daugiau fizinės jėgos. Automatizuotas sodinimas gali būti naudojamas didesniuose plotuose, tuomet darbas atliekamas gerokai greičiau ir paprasčiau.

Atsodinto miško priežiūra

Tam, kad medeliai prigytų ir pradėtų augti – būtina priežiūra. Į žemę įsodinti sodinukai gausiai laistomi, tręšiami, naikinamos piktžolės. Taip pat labai svarbi apsauga ir nuo laukinių gyvūnų, kurie dažnai apgraužia jaunų medelių kamienus ar kitas dalis taip pridarydami neatstatomos žalos.

Po miško atsodinimo svarbu stebėti jo augimą ir būklę. Tai padeda nustatyti, ar miško atsodinimo projektas vyksta sėkmingai, ar reikia koreguoti planą. Miško atsodinimas yra ilgalaikis procesas, ir jis gali trukti dešimtmečius, kol pasimatys pirmoji apčiuopiama nauda pagal išsikeltą tikslą.

Kokie medžiai dažniausiai atsodinami?

Yra tam tikros medžių rūšys, kurios dažniau pasirenkamos miško atsodinimui dėl jų vertingų savybių ir galimo panaudojimo sumetimų. Štai keletas medžių rūšių, kurias dažniausiai pasirenka atsodinimui:

• Pušys yra populiariausi atsodinami medžiai. Dėl savo greito augimo ir tvirtos medienos šį medį vertina auginantys miškus ekonominiais tikslais: medienai, baldams, statyboms.
• Eglės yra gražios ir vertinga mediena pasižyminčios medžių rūšys, dažnai naudojamos kokybiškų baldų ir statybinių medžiagų gamybai. Tad šių medžių pasirinkimas taipogi turi ekonominę prasmę.
• Beržas dažnai pasirenkamas plotams atsodinti dėl jo greito augimo ir lengvai apdirbamos medienos.
• Drebulės yra ypač sena medžių rūšis, vertinama dėl savo kokybiškos medienos, kuri naudojama baldų gamybai, o taip pat dėl jų svarbos gyvūnijai kaip sėklų bei maisto šaltinis.
• Klevai yra itin mėgiami medžiai, siekiant apsodinti parkus, sodus bei siekiant įgyvendinti kitus kraštovaizdžio kūrimo projektus.
• Kėnis – mėgiamas dėl savo atsparumo šaltoms klimato sąlygoms bei dažnai naudojamas medienos gamybai.

Apibendrinant galima teigti, kad medžių atsodinimas yra esminis aplinkosaugos veiksmas. Jis mažina anglies dioksido kiekį, gerina oro kokybę, suteikia namus gyvūnams ir augalams, stabdo dirvožemio eroziją ir padeda išsaugoti ekosistemas bei biologinę įvairovę. Atsakingas miško atsodinimas bei auginimas prisideda prie klimato kaitos mažinimo ir ilgalaikio aplinkosaugos tvarumo. Be visų šių privalumų – tai drauge ir finansus nešanti industrija, tad atsodinimo procesas yra ypač svarbus ir prasmę nešantis veiksmas, kurį būtina atlikti nuolatos, norint išsaugoti mūsų krašto miškingumą neprarandant jo naudos gamtai bei žmonėms.