Įdomūs faktai apie Lietuvos miškus

Lietuva – nuostabaus grožio kraštas, supamas žaliuojančių miškų, tyvuliuojančių ežerų ir tekančių upių. Lietuvos miškai turi gilų ekologinį ir kultūrinį paveldą, o drauge yra tūkstančių augalų bei gyvūnų rūšių namai. Žinome, kad miškai turi ir dar vieną svarbią misiją šioje žemėje – mažinti Co2 kiekį ore, todėl didžioji dalis miesto gyventojų glaudžiasi juose, norėdami pravėdinti plaučius nuo miesto oro ir kartu pasidžiaugti miškų nešamu atsipalaidavimu. Tačiau, kiek vis dėlto žinome apie mūsų šalies miškus? Šiame straipsnyje pateiksime šiek tiek įdomių faktų, kuriuos tikriausiai žino ne visi.

Lietuvos miškingumas ir juose augantys medžiai

Miškai mūsų šalies teritorijoje užima 2,9 milijono hektarų, kurie sudaro 33,5 % visos šalies teritorijos. Šie duomenys išskiria mus kaip vieną miškingiausių šalių Europoje. Drauge verta paminėti ir tai, kad apie pusė šių miškų yra valstybiniai.

Spygliuočių miškai. Didžiausią Lietuvos miškų dalį sudaro spygliuočiai medžiai, tokie kaip pušis, kėnis bei eglė. 34% viso jų ploto užima pušynai, o eglynai sudaro apie 20,9 %. Daugiausiai pušynų galima sutikti rytinėje ir pietinėje šalies dalyje, o taip pat ir pajūryje.

Lietuvos miškuose dažniausiai vyraujantys medžiai yra paprastoji pušis, paprastoji eglė, karpotieji ir plaukuotieji beržai, baltalksniai, juodalksniai, paprastieji uosiai, drebulės, paprastieji ąžuolai ir kitos medžių rūšys.

Miškas – saugomas gamtos grožis

Ne ką mažiau džiugus faktas yra tas, kad didžioji dalis Lietuvos miškų yra įsikūrę saugomose teritorijose, įskaitant nacionalinius parkus ir gamtos rezervatus. Šalyje turime 5 nacionalinius parkus, kurių 2 yra bene didžiausios miškingos visos šalies teritorijos. Kalbant apskritai apie visas saugomas miškingas teritorijos šalyje jos išskirstytos į šias saugomų teritorijų kategorijas:

• Rezervatai (valstybiniai, kurie dar skirstomi į gamtinius ir kultūrinius).
• Rezervatai, esantys valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose
• Rezervatinės apyrubės
• Draustiniai (valstybiniai, dar skirstomi į gamtinius ir kompleksinius)
• Savivaldybės (gamtinis, kultūrinis, kompleksinis, talasologinis)
• Draustiniai, esantys valstybiniuose parkuose ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose
• Paveldo objektai (valstybiniai, dar skiriami į gamtos paminklus ir savivaldybės)
• Atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos (nacionaliniai parkai, Regioniniai parkai)
• Biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos (biosferos poligonai, biosferos rezervatai)

 

Natura 2000. Tai Europos sąjungoje esančios saugomos teritorijos, kurios visoje Europoje užima 18 % sausumos ploto. Šia direktyva siekiama išsaugoti gamtos paveldą: vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines ateities kartoms. Lietuvoje šios teritorijos išsidėstę kone po visą šalį, tad galima teigti, jog visa šalis yra vertinga gamtos oazė. Natura 2000 teritorijų mūsų šalyje iš viso suskaičiuota apie 708, kuriose išskiriamos paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos.

Senieji miškai, mums labiau žinomi kaip sengirės – tai pirmapradžiai ir žmogaus nepaliesti miškingi gamtos klodai. Kadais šie miškai dengė 80 % viso šalies ploto, tačiau šiandien Lietuvoje galime rasti tik sengirių užuominų, t.y. sklypų, kuriems būdingi tam tikri senųjų miškų elementai. Iš viso šalyje suskaičiuojama apie 5600 tokių teritorijų, tačiau, kad ir kaip bebūtų gaila, jos tesudaro 1 % visų miškų plotų.

Miškų svarba laukinei gamtai – neįkainojama. Lietuvos miškuose dažnai galima sutikti elnius, stirnas, briedžius, lapes, šernus, kiškius, apuokus, pelėdas ir dar daug kitų gyvūnų, kuriems miškas – vieninteliai namai. Labai gerai miško gyvenimą atvaizduoja meninis filmas „Sengirė“, kuriame galite savo akimis iš arti pamatyti laukinę senųjų miškų gamtą.

Miško gėrybės

Lietuviai jau nuo seno vertina miško suteikiamas gėrybes, tokias kaip grybai, uogos bei žvėriena, todėl nenuostabu, jog populiarios veiklos miškuose – medžioklė, grybavimas ir uogų rinkimas. Žolininkams čia taipogi yra ką veikti – giriose gausu įvairiausių žolelių bei uogų teigiamai veikiančių mūsų sveikatą ir stiprinančių imunitetą, tad miškas jau seniai laikomas gamtos auksu. Drauge reikėtų paminėti ir dar vieną itin populiarią veiklą – tai keliavimas miško takais. Žmonės keliauja į mišką norėdami pakvėpuoti grynu oru ir pasigrožėti nuostabiais gamtos vaizdais.

Lietuvos miškai taip pat šaliai aktualūs ir ekonomiškai. Medienos industrija čia vaidina ypač svarbią rolę. Didžioji dalis medienos yra eksportuojama į užsienį bei naudojama baldų gamybos, statybų bei joms skirtų komponentų industrijose tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos šalyse. Tad tiek pati mediena, tiek ir iš jos pagaminti gaminiai yra mėgiami bei vertinami visame pasaulyje.

Iškirstų miškų atauginimas vyksta nuolat. Miškų priežiūra yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos įstatymais, tad jų kirtimas bei atsodinimas (ir kirtaviečių priežiūra) gali būti atliekami tik paisant visų reguliavimų. Tokiu būdu siekiama ne tik neprarasti dabartinių miškingų teritorijų, bet ir drauge daryti viską, kad auganti miško nauda drauge skatintų ir šių plotų didėjimą.

Miškas tai ne tik prieglobstis daugybei gyvūnų, paukščių ir augalų rūšių, ramybės oazė žmogui, bet ir ekonominę naudą nešantis gamtos išteklius. Tam, kad miškai ir toliau kurtų vertę – būtina jais pasirūpinti. O tam esame mes – „Enila“ – visuomet pasiruošę rūpintis šia ypač svarbia gamtos dalimi taip kaip galime geriausiai!